Agile lyderystė
Kaip šeimai priklausantis verslas, veikiantis 21 rinkoje, mes nuolat sutelkiame dėmesį į savo lyderystės plėtrą. Tačiau taip pat 45 metus dirbome su verslininkais ir verslo lyderiais. Taigi leiskite mums padėti įrengti jūsų darbo vietą ir pagerinti Jūsų žinias apie lyderystę, pavyzdžiui, Agile lyderystę.
Kur ir kaip atsirado Agile?
Agile lyderystės šaknys yra Agile programinės įrangos kūrimo manifestas, kurį 2000-ųjų pradžioje parašė JAV programinės įrangos kūrėjų grupė. Šis modelis buvo parengtas atsižvelgiant į tradicinio Waterfall modelio trūkumus ir iššūkius, su kuriais susiduriama jį taikant. Šis metodas apėmė reikalavimus viskam, pradedant išsamiomis reikalavimų specifikacijomis, nereikalinga biurokratija ir atlikto darbo išsamaus dokumentavimo būtinybe. Pagrindinis argumentas buvo toks, kad permainų pasaulyje, kuriame rinka nuolat kinta, norint užtikrinti reikalavimą greitai priimti sprendimus ir efektyviai dirbti, reikalingas darbo metodas, kuris būtų lankstus neoficialaus bendradarbiavimo atvejais ir prireikus skubiai priimti sprendimus.
Metodai ir modeliai
Taikomi keli su Agile darbo principu susiję populiarūs metodai ir modeliai, kurie dažnai naudojami siekiant padidinti darbuotojų, komandų ir visos įmonės efektyvumą.
- Scrum - tai projektų valdymo metodas, kurio svarbiausi komponentai yra bendravimas, bendradarbiavimas ir nuolatinis tobulėjimas. Daugiausia dėmesio skiriama sudėtingiems projektams skirstyti į mažesnes valdomas dalis, vadinamas „sprintais“. Kiekvienas sprintas turi tikslų laikotarpį, paprastai – nuo savaitės iki mėnesio, per kurį turi būti atliktos tam tikros užduotys. Dirbant sprintų principu vyksta kasdieniai informaciniai susitikimai. Yra trys „Scrum“ vaidmenys – produkto savininkas, „Scrum“ vadovas ir kūrybinė komanda.
- Kanban - tai metodas, skirtas darbo eigoms, procesams vizualizuoti ir rezultatams optimizuoti, taip pat kliūtims nustatyti. Darbo užduotys paprastai vaizduojamos rašymo lentose arba interaktyviojoje lentoje, padalintoje į stulpelius, vaizduojančius skirtingus darbo proceso etapus (dažniausi: „gaunamas“, „prioritetinis“, „vykdomas“ ir „užbaigtas“). Užrašų lapeliais ar magnetais lentoje pažymima, ką, kada ir kokia tvarka reikia padaryti. Tai suteikia aiškų ir nuoseklų vaizdą, kuriuo visi gali vadovautis.
- Lean modelis - yra darbo metodas, kuriuo siekiama racionalizuoti darbo metodus, sumažinti nereikalingą laiko švaistymą ir perteklinį išteklių naudojimą bei padidinti našumą. Pavyzdžiui, taikant standartizuotus procesus, kai visi darbuotojai tam tikrus darbo elementus atlieka vienodai, lengviau aptikti klaidas. Tokiu būdu galite greičiau jas ištaisyti, optimizuoti darbą ir padidinti pelningumą.
- Išplėstinė „Agile“ sistema dar vadinama „SAFe“, buvo sukurta siekiant, kad visa įmonė (dažnai tai taikoma didesnėms įmonėms) dirbtų dinamiškiau ir, be kita ko, taikytų efektyvesnes darbo eigas. Pavyzdžiui, jei „Scrum“ yra „Agile“ darbo metodų šerdis, „SAFe“ gali būti suvokiama kaip būdas išplėsti šį metodą iki platesnio ir toli siekiančio požiūrio, apimančio visą organizaciją ar įmonę. „SAFe“ pagrindas – peržiūrėti įmones trimis lygiais: portfelio, programos ir komandos lygiu.
Pranašumai ir trūkumai
Kaip ir visų lyderystės teorijų atveju, apie Agile lyderystę yra ir teigiamų, ir neigiamų nuomonių. Ji nėra tinkama visiems darbuotojams ir visoms darbo vietoms.
Lyderystės modelis naudingas tiek individualiu, tiek organizaciniu lygmeniu:
- Nuolatinis tobulėjimas. Agile lyderystė skatina nuolatinį apmąstymą ir tobulėjimą, kuris gali būti naudingas organizacijos vidinei pažangai, o tai, savo ruožtu, turėtų lydėti prie labiau patenkintų klientų ir išaugusio pelningumo.
- Platesnis pritaikomumas. Agile lyderystė leidžia organizacijoms prisitaikyti prie pokyčių ir į juos reaguoti. Tai ypač svarbu pasaulyje, kuriame rinkos sąlygos nuolat kinta ir atsinaujina.
- Pasitikėjimas: Dirbant pagal Agile principus laukiama kiekvieno nuomonė, skatinamas atvirumas ir skaidrumas tiek darbuotojų tarpusavyje, tiek tarp vadovų ir darbuotojų. Jaučiant bendrystę labai didėja pasitikėjimas ir motyvacija.
Nepaisant daugybės Agile lyderystės privalumų, taip pat esama ir trūkumų:
- Nevienareikšmiškumas. Agile lyderystė kartais gali būti neaiški, nes ne visada laikomasi griežto, iš anksto nustatyto plano. Tai gali sukelti sumaištį ir abejones, ypač tiems darbuotojams, kurie įpratę prie tradicinių lyderystės stilių.
- Aukšti reikalavimai. Taikant Agile darbo metodus, dažnai didėja visų darbuotojų dalyvavimo ir vienodo įsipareigojimo poreikis, be to, jie yra priklausomi nuo kitų įdėto darbo. Tai patogu ne visiems.
- Netinkama dokumentacija. Taikant Agile lyderystės metodus, dokumentų trūkumas gali tapti problema. Dažnai daugiausia dėmesio skiriama vienoms užduotims atlikti ir neatidėliojant judėti prie kitų, gali būti praleisti svarbūs duomenys ir informacija.
Santrauka:
Agile lyderystė reiškia lankstumą, atsakingumą ir įsitraukimą bei darbo aplinkos, kurioje darbuotojai turi teisę patys priimti sprendimus ir būti išklausyti, sukūrimą. Tarp metodų ir modelių, naudojamų vadovaujantis Agile lyderystės principu, yra „Scrum“, „Kanban“, „Lean“ ir „SAFe“. Šio modelio privalumai – nuolatinis tobulėjimas, lengvesnis pritaikomumas ir aukštas pasitikėjimo lygis. Neigiami aspektai – nevienareikšmiškumas, aukšti reikalavimai ir netinkama dokumentacija.
Daugiau straipsnių apie lyderystę ir vadovavimą
