Defibriliatoriai

Širdies kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis: PSO duomenimis kasmet pasaulyje miršta apie 17 milijonų žmonių. Europos regiono šalyse kasmet miršta 4,35 milijono žmonių, o Europos Sąjungos šalyse – 1,9 milijono žmonių. Lietuvoje 56,1%, visų mirčių priežasčių – kraujotakos sistemos ligos. Dėl šios priežasties darbuotojų apmokymas daryti dirbtinį kvėpavimą bei širdies masažą ir defibriliatoriaus įrengimas darbo vietoje yra gera investicija.

„Gesintuvas ir pirmosios pagalbos rinkinys darbe, šiais laikais, yra savaime suprantamas dalykas, defibriliatorius turėtų būti toks pat būtinas“, – mano Anna Sjödin iš Širdies-Plaučių fondo.
– Jei žmogus, kurį ištinka staigus infarktas, sulaukia būtinosios pagalbos per tris minutes naudojant defibriliatorių, tikimybė išgyventi padidėja 75 procentais. Dėl to svarbu, kad defibriliatorius būtų ten, kur yra žmonių – darbo vietose ir bendruomenėje. Bendrovei tai nebūtų didelė investicija, – teigia ji.

Laikas yra lemiamas
Staigus infarktas reiškia širdies sustojimą, paprastai be jokių apie tai signalizuojančių ženklų. Žmogus, kurį ištinka staigus infarktas, praranda sąmonę per 10-20 sekundžių ir tada nustoja kvėpuoti. Jeigu taip nutinka, svarbu veikti greitai – pirmosios minutės yra lemiamos.
– Pirmas dalykas, kurį reikia daryti įtarus staigų infarktą – paskambinti 112 ir pradėti dirbtinį kvėpavimą bei širdies masažą. Jei netoliese yra defibriliatorius, reikia naudoti jį, – sako Anna Sjödin.

Visada geriau yra veikti
Defibriliatoriumi patikrinama širdies veikla ir nustatoma, ar reikalinga taikyti elektrošoką – defibriliaciją, ar ne. Šokas „perkrauna“ širdį ir taip ji pradeda veikti savo normaliu ritmu.
Anna Sjödin pabrėžia, kad defibriliatorių gali naudoti bet kas, tam nereikia medicininio išsilavinimo.
– Jei šalia nėra žmogaus, mokančio suteikti būtinąją pagalbą, visada geriau yra veikti nei nedaryti nieko. Defibriliatorius turi įmontuotą balso funkciją, kuri duoda nurodymus žingsnis po žingsnio, ką reikia daryti, todėl nereikia bijoti suklysti – neįmanoma pritaikyti šoko, jei defibriliatorius jo nerekomenduoja.

Galima išgelbėti daugiau gyvybių
Lietuvos širdies asociacija primena: iki 80 proc. širdies ligų galima išvengti, jei gerai žinosime sąlygojančius veiksnius ir juos koreguosime.
– Galima išgelbėti žymiai daugiau gyvybių, jei daugiau žmonių įgys žinių apie širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą ir žinos, kur yra artimiausi defibriliatoriai. Palyginimui, Švedijoje per pastaruosius trejetą metų išgyvenamumas išaugo nuo 300 iki 500 žmonių per metus, ir tam įtakos turėjo privačių asmenų gyvybę gelbstinčios priemonės, kol greitoji atvyksta į vietą, – teigia Anna Sjödin.

Defibriliatoriai Lietuvoje
2013 metų rugsėjo mėnesį Kaune įrengti 5 defibriliatoriai – autobusų ir geležinkelio stotyje, „Akropolyje“, restorane „Sadutė“ Rotušės aikštėje ir Laisvės alėjoje, restorane „Siena“.
2014 metų sausį įrengti 2 defibriliatoriai Vilniuje, oro uoste.
– Labai svarbu užregistruoti savo defibriliatorių. Taip Bendrasis pagalbos centras, sulaukęs skambučio dėl staigaus infarkto, iš karto matys, ar netoliese yra defibriliatorius, – sako Anna Sjödin.